- sparučiai
- sparùčiai sm. pl. (2) Čk audeklo plotį atitinkanti lentelė su vilnelėmis kraštuose, vartojama audžiant, kad audeklo kraštai nesitrauktų, atsagtė: Su gerais sparùčiais sparu aust Ar. Įdėk sparučius – lygiau drobę išausi Vlkj.
Dictionary of the Lithuanian Language.